Lietuviškos gervuogės - Paprastoji gervuogė

Vasaržalis dygliuotas krūmas. Stiebai dvimečiai, statūs arba šliaužiantys, įsišaknijantys, iki 3m. ilgio, apvalūs, žali, jauni su pilkai melsvomis apnašomis. Lapai dažniausiai trilapiai, raukšlėti, abipus žali, kiek plaukuoti. Žiedai stambūs, balti, kekėse. Žydi gegužės - rugpjūčio mėnesiais. Uogos ypatingo skonio, neatsiskiria nuo žiedsosčio; prinoksta liepos - rugpjūčio mėnesiais.

Lietuvoje nedaug paplitusi. Laukinė gervuogė auga upių ir ežerų pakrantėse, pakelėse, drėgnuose lapuočių ir mišriuose miškuose, kai kur sudaro nemažus, tankius sąžalynus. Dauginasi sėklomis ir įsišaknijančiais stiebais.

Vaisiuose yra 2,8-4,2% cukrų, 0,8% pektinų, 1,6-3,0% organinių rūgščių, vitaminų.

Mišriuose miškuose, mėlyniniuose pušynuose, ypač miškų aikštėse, kirtimuose, pamiškėse, krūmuose, dažnai kartu su paprastąja aviete, auga stačioji gervuogė.